ežeras

Bėgioju maždaug kas antrą rytą. Atsikėlus anksti keikiu save dėl tokio savęs ‚kankinimo‘, bet išėjusi į gryną orą jaučiuosi dėkinga. Prieš šešias vasaras, kai gyvenau Tauro Rago miestelyje (Tauragėje), bandžiau pabėgioti kelis kartus kai Lietuvą užplūdo karščio banga. Netoli tetos namų, kuriuose tada svečiavausi, buvo nedidelis ežeras, visų ‚zumpe‘ pramintas. Ten nusigauti reikėjo kopti į smėlio kalną, ant kurio buvo traukinių bėgiai, už kurių reikėjo labai atsargiai nubėgti žemyn gan pavojingu skardžiu. Smagiausia ten būdavo eiti su visa šeimyna dėl papildomo saugos jausmo. Mano didžiausia baimė buvo bėgiai ir pražūtingi traukiniai, kurių, žinoma vengdavome. Tą karštą vasarą, nusprendžiau bėgti iki pat vadinamosios ‚zumpės‘. Buvo rytas, gal dešimta valanda, ir temperatūra jau siekė 25C+. Nuo karščio oras virš traukinio bėgių akyse raibuliavo. Perėjus bėgių ir skardžio kliūtį, pradėjau nuodugniai bėgti su muzika ausyse (tikriausiai klausiausi kokio Deadmau5). Nuo karščio širdis piestu stojosi. Vienintelė mintis, kuri palaikė mano greitį bent kas dvi minutes buvo – ‚tik pasiek ežerą.‘ Lyg ten būtų buvęs koks amžino gyvenimo eleksyras. Nu ir pasiekiau ežerą, kuris dienos metu buvo labai drumzlinas nuo suniokoto dugno smėlio, bet ryte, be jokių plaukikų, vanduo buvo skaidrus it koks nušveistas permatomas deimantas. Dienos metu jis jau buvo nemaloniai įšilęs, o ryte toks gaivus ir šaltas – absoliuti dievo dovana karštą vasaros dieną po mirtingo pabėgiojimo. Dabar tas ežeras yra 2,400 kilometrų toliau nuo manęs. Nepaisant to, bėgiojant rytais miestelyje be ežero, kad iškęsčiau bent penkias minutes be sustojimo kartoju sau – ‚tik pasiek ežerą‘.

also found here

Homesick (again)

Those who live at home

Who are able to work at home

Who are able to love

To laugh

To speak

At home

Are the lucky ones.

By home I don’t mean the four walls

With family pictures on them.

By home I mean homeland

With its vast green fields

With the language your heart beats to

With the roads you’d walk

With your eyes closed.

Homeland is like this fine lover

That knows your notes

And how to play them

When you’re far away.

 

But God knows

My heart is weeping

Because

I was torn away

From where I belong.